Home Zgjodhëm për ju. Si ta fitojmë dashurinë e bashkëshortes?

Si ta fitojmë dashurinë e bashkëshortes?

 

Njerėzit kėrkojnė lumturinė nė martesė. Ēdo njeri mendon se nė martesė do tė gjejė kėnaqėsi, harmoni, respekt, kuptueshmėri, pėrkrahje pėr nė rrugė tė vėrtetė… Mė pastaj, befasohet kur pėrballet me tė vėrtetėn. Nga ky realitet, mjafton tė flasim pėr kėtė temė mjaft tė rėndėsishme. Nėse kėsaj i shtojmė edhe faktin se njeriu kalon shumė kohė nė shtėpi dhe se, nėse nuk ka njė jetė bashkėshortore tė rehatshme, kjo do tė bėjė qė ai mos tė ndihet i qetė nė shtėpi, e cila duhej tė ishte oazi e prehjes, vend ku do tė pushojė nga angazhimet e pėrditshme, strehim nga sfidat qė e ndjekin nė ēdo hap…

Familja luan njė rol shumė tė madh pėr zhvillimin dhe funksionimin e drejtė tė njė shoqėrie. Nėse familja funksionon drejtė, atėherė ėshtė pėr tė pritur fryte cilėsore nga kjo qelizė e rėndėsishme e shoqėrisė. Frytet mė cilėsore qė mund tė presim nga njė familje qė funksionon drejtė janė fėmijėt e edukuar mirė, pikėrisht ata, qė nesėr do tė bėhen bartėsit e kėsaj shoqėrie. Gjithė jetėn mbi ta do tė vėrehen gjurmėt e edukatės sė familjes, qoftė nė kuptimin pozitiv apo negativ. Fėmijė tė edukuar mirė nuk do t’i shėrbejnė vetėm vetes dhe familjes, por edhe gjithė shoqėrisė, e cila do ta ndjejė mirėsinė e tyre. Fėmijė tė edukuar keq nuk do t’i sjellin probleme vetėm familjes, por do tė jenė problem edhe pėr gjithė shoqėrinė. Pėr tė dy kategoritė ekzistojnė shumė shembuj, qė nuk ėshtė e nevojshme qė t’i pėrmendim kėtu. Njė njeri me arsye tė shėndoshė nuk dyshon pėr asnjė moment se burimi mė i madh i problemeve bashkėshortore ėshtė mungesa e zbatimit tė principeve islame nė jetėn e pėrditshme, nė krye tė sė cilės qėndron Ligjdhėnėsi.

MĖ I MIRI NDĖR JU ĖSHTĖ AI, I CILI ĖSHTĖ MĖ I MIRĖ ME GRUAN E VET

Shpesh do tė takojmė njerėz, tė cilėt, nga pamja e jashtme, duket sikur zbatojnė fenė nė jetėn e tyre tė pėrditshme, porse, kur largohen nga sytė e publikut dhe hynė nė shtėpi, jetojnė nė njė mėnyrė krejt tjetėr nga ajo qė i njohin shokėt dhe kolegėt. Dėshmitarė mė tė mirė janė gruaja dhe familja e tyre. Ėshtė pėr t’u habitur: kėta njerėz, qė tregohen jashtė goxha fetarė, a nuk kanė i dėgjuar fjalėt e tė Dėrguarit tė Allahut, salAllahu alejhi ue selem: “Mė i miri ndėr jush ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė me gruan e vet” [hadithin e ka shėnuar Tirmidhiu prej Aishės, radijallahu anha, ndėrsa Albani e ka vlerėsuar tė saktė].

Janė shumė njerėz, qė zbatimin e fesė e kanė pėrkufizuar vetėm nė disa rregulla, duke harruar se feja islame ėshtė shumė mė e gjerė dhe mė gjithėpėrfshirėse. Feja islame ėshtė njė sistem i tėrė jetese. I Dėrguari i Allahut, salAllahu alejhi ue selem, ka pas nėntė gra “nėntė kamera tė fshehta”, tė cilat kanė regjistruar pa ndėrprerje tėrė sjelljet e tij. Duke pėrshkruar jetėn e tij tė pėrditshme, ato vazhdimisht kanė thėnė tė njėjtėn gjė: “Morali i tij ka qenė Kur’ani“. Pėrfytyroni pėr njė ēast sikur t’i pyesnin gratė tona pėr moralin qė shpalosim, pėr sjelljen tonė, ibadetin, qėndrimin ndaj familjes. Me siguri qė do tė dėgjonim diēka, qė kurrė s’na kishte shkuar nė mendje. Sa herė ka ndodhur tė pėrjetojmė ndonjė fyerje nė rrugė apo nė shoqėri dhe t’i kemi falur fyesit me tė vetmin qėllim, qė t’i tregojmė se i pėrmbahemi fesė tonė, duke treguar durim dhe moral tė mirė. Sikur e njėjta fyerje apo edhe diē mė pak tė vinte nga bashkėshortja, me siguri qė nuk do ta falnim edhe aq lehtė. A thua personin qė ke takuar rastėsisht nė rrugė, apo shoku qė takon njėherė nė muaj meritojnė tė falen mė lehtė se gruaja jote?! Vallė ai person ka bėrė mė shumė tė mira pėr ty se gruaja jote, prandaj edhe meriton mė tepėr?! A kujdeset ai kur ti je i sėmurė, brengoset bashkė me ty kur ke ndonjė hall?! Mė sė paku qė mund tė thuhet ėshtė se qė tė dy janė myslimanė dhe duhet t’u falet gabimi dhe tė vazhdohet me sjellje tė mirė ndaj tyre, por tė falurit gabimin bashkėshortes dhe sjellja e mirė ndaj saj s’ka fjalė se ėshtė mė e merituar. Kėtu shihet qartė dallimi mes Pejgamberit, salAllahu alejhi ue selem, dhe neve. Para se t’i pėrmendim metodat mė konkrete, duhet tė sqarohen disa gjėra me rėndėsi, qė kėto mėnyra dhe kėshilla tė kuptohen drejt. Fakti qė kėtu po i drejtohemi burrave dhe kritikojmė sjelljen e tyre ndaj gruas nuk do tė thotė se edhe sjellja e grave ndaj burrave nuk meriton kritikė, pas kėtij teksti pason shkrimi pėr tė, sepse qėllimi ynė ėshtė vendosja e njė baraspeshe tė sjelljes mes tė dy bashkėshortėve. E dyta, shumica e kėshillave janė marrė nga jetė-pėrshkrimi i Pejgamberit, salAllahu alejhi ue selem, e udhėzimi i tij ėshtė udhėzimi mė i mirė. E treta, as mos mendoni se dikush u garanton mė shumė tė drejta bashkėshortėve sesa feja islame.

THIRRJA E BASHKĖSHORTES ME EMRIN MĖ TĖ BUKUR, MĖ TĖ DASHUR

Dhe nė fund, kėshillat qė do tė pėrmendim, do tė mbeteshin vetėm fjalė tė vdekura, tė shkruara nė letėr dhe nuk do tė ishin frytdhėnėse nėse nuk i marrim qė t’i zbatojmė njė nga njė nė jetėn e pėrditshme. Vetėm pas kėsaj mund tė presim harmoni nė martesė, respekt, dashuri dhe besim tė ndėrsjellė.

Ēdo njeri me arsye tė shėndoshė e di shumė mirė se si ndikon nė shpirtin e tjetrit kur atė e thėrret me emrat mė tė bukur. Tė gjithė ne pėlqejmė tė na thėrrasin me emrat mė tė bukur, tė na respektojnė, tė na drejtohen me “zotėri” apo tė na thėrrasin sipas mbiemrit. E nė kėtė hulli bashkėshortėt nuk pėrjashtohen kurrsesi; pėrkundrazi, ata e meritojnė plotėsisht qė ta thėrrasin njėri-tjetrin me emrat mė tė bukur. Prandaj, nėse burri dėshiron tė fitojė dashurinė e gruas sė vet, le tė provojė kėtė mėnyrė, le ta thėrrasė atė me emrin apo ofiqin qė mė sė shumti i pėlqen asaj. Po tė shikojmė jetėn e tė Dėrguarit, salAllahu alejhi ue selem, do tė gjejmė se si ai e ka pėrdorur kėtė metodė ndaj grave tė veta, ndaj ashabėve; me qėllim pėr tu fituar zemrat, i thėrriste me emrat mė tė bukur. Nė njė transmetim tė saktė shėnohet se Aishen, radijallahu anha, e ka thirrur ”Ja Aish” apo: ”Ja Humejra”. Madje, edhe kur iu ėshtė drejtuar jobesimtarėve, tė cilėt kishin ardhur tek ai me kėrkesė pėr tė hequr dorė nga thirrja islame, ai nuk e neglizhonte kėtė mėnyrė: “A mbarove, o Ebu Velide?”, i foli i Dėrguari, salAllahu alejhi ue selem, Ukbe b. er-Rabiut. Nga kjo shohim se mėnyra e lartpėrmendur nuk ėshtė ndonjė urtėsi e madhe, por tė jemi tė sigurt se lė gjurmė tė madhe te personi me tė cilin komunikojmė. Ne sikur e dimė se sa gjurmė lė emri me tė cilin i drejtohemi dikujt dhe prandaj e thėrrasim po me atė emėr apo ofiq, por kjo ėshtė problematike kur ky veprim bėhet nė kuptimin negativ dhe i thėrrasim gratė tona me emra tė shėmtuar apo me ofiqin qė ajo nuk e pėlqen. Pėr fat tė keq, kemi rastin tė dėgjojmė disa gra qė, sapo janė lidhur nė martesė, ankohen: ”Posa u martuam, burri im mė thėrriste me emra tė kafshėve tė vogla: mace, sorrė… dhe pas njė kohe tė kaluar filloi tė mė thėrriste dhe me emra tė kafshėve tė mėdha…” Si mendon njė burrė qė gruaja e tij ta dojė pas njė sjellje tė kėtillė?

DASHAMIRĖSIA DHE HAJGARJA MES VETE

Sa e sa njerėz ka qė nuk dinė se ē’ėshtė dashamirėsia apo hajgarja nė jetėn e pėrditshme nė raport me gruan e vet. Njerėzit mendojnė se detyrimi i tyre ėshtė vetėm sigurimi material i familjes, duke i siguruar vetėm gjėrat mė tė nevojshme pėr ekzistencė, duke harruar kėshtu anėn shpirtėrore tė martesės. Madje, ndoshta anėn mė tė rėndėsishme dhe mė tė nevojshme pėr mbajtjen drejt tė lundrimit tė varkės bashkėshortore. Po tė shohim jetėn e tė Dėrguarit, salAllahu alejhi ue selem, qė nė shumėēka dallon nga ajo e jona, do tė vėrejmė se i ka kushtuar shumė vėmendje dashamirėsisė dhe hajgares. Ai, i cili ka qenė kryetar shteti, udhėheqės i ushtrisė, prind, bashkėshort, ka gjetur kohė tė ulej me familjen e vet, tė bisedonte e tė qeshej me ta. Transmetohet prej Aishes, radijallahu anha, se nė njė rast ka qenė me tė Dėrguarin, salAllahu alejhi ue selem, duke udhėtuar dhe kanė bėrė gara, Aisha, radijallahu anha, e ka fituar Pejgamberin. Kur Aisha, radijallahu anha, kishte shtuar nė peshė – sikur qė tregon ajo pėr vete – e kishte thirrur Pejgamberi qė pėrsėri tė garojnė, por kėtė rast fitoi i Dėrguari, salAllahu alejhi ue selem, e ai iu kishte drejtuar me fjalėt: ”Ta ktheva hakun, qė mė fitove atėherė” (hadithin e shėnon Ebu Davudi ndėrsa tė saktė e ka vlerėsuar Albani). Ku jemi ne afėr kėtij suneti? Sa prej neve kanė gjetur kohė qė tė bėjnė gara me gruan vet, duke dashur tė fitojė dashurinė dhe vėmendjen e saj? Vėlla i nderuar, jepi lirisht pak shpirt sjelljes ndaj gruas tėnde. Shtėpia nuk ėshtė kazermė ushtarake, ku ēdo gjė duhet tė jetė nė mėnyrė tė rreptė, serioze dhe nėn komandė. Bėj pak hajgare me gruan tėnde dhe do tė shohėsh se kjo sjellje ka pėr ta rritur dashurinė mes jush dhe do ta pėrforcojė lidhjen tuaj bashkėshortore.

SHFRYTĖZIMI I METODĖS ”DHURATĖ BEFASIE“

Ėshtė mė se e njohur se dhurata apo hedija ndikon nė forcimin e lidhjes mes njerėzve, sidomos dhurata e bėrė nga bashkėshorti. Dhėnia e dhuratės bashkėshortes ka pėr qėllim qė t’i tregohet se nuk ėshtė e harruar nga burri i saj, se ai mendon pėr tė, se pėrpiqet t’i plotėsojė dėshirat e saj dhe, nė kėtė formė, ai i tregon kujdesin ndaj saj. Nėse burri i blen diēka qė i pėlqen asaj, pa ia kėrkuar ajo mė parė, inshallah, ky gjest do tė ndikojė nė fitimin e dashurisė sė saj, do tė shtojė besimin se burri i saj mendon pėr tė, do tė fillojė tė mendojė dhe ajo pėr dėshirat e tij, do tė fillojė tė tregojė respekt, kujdes, dhe e gjithė kjo do tė ēojė drejt njė forcimi tė dashurisė sė dyanshme mes bashkėshortėve, qė ėshtė arritja e synimeve. A nuk ka thėnė i Dėrguari,salAllahu alejhi ue selem, “Shkėmbeni dhurata mes njėri-tjetrit, qė tė duheni!”?

Meshkujt duhet ta dinė se ka dallim mes xhelozisė sė burrit dhe xhelozisė sė gruas. Xhelozia e gruas ėshtė shumė mė e madhe dhe mė e vėshtirė pėr tu kontrolluar. Nėse kėsaj ia shtojmė edhe dobėsinė e gruas si krijesė, atėherė problemi merr dimensione tė reja. Gratė tona shpesh i paraqesin si probleme gjėrat qė nė esencė janė tė lejuara. Jo rrallėherė ndodh tė humbet kontrolli dhe tė ndodh diē qė aspak nuk pritet prej tyre. Por njė burrė i menēur duhet t`i kapė dhe njohė kėto momente, e t`i tolerojė gabimet e bėra nėn atė ndikim. Nuk duhet harruar se gruaja e cila nė atė mėnyrė shkakton grindje apo edhe ndonjė incident, atė e bėn pėr shkak dashurisė sė madhe qė ka ndaj burrit tė saj.

Shembull mė tė mirė e kemi tė Dėrguarin e Allahut Muhamedin, salallahu alejhi ve selem, kur njėherė me disa as’habė ishte te Aisha radijallahu anha, gruaja tjetėr nėpėrmjet shėrbėtores i dėrgoi ushqim. Aisha radijallahu anha, kur e pa kėtė e mori enėn dhe e pėrplasi nė tokė me ē`rast u derdh ushqimi. I Dėrguari, salallahu alejhi ve selem, pedagogu mė i mirė, mėsuesi, e mblodhi ushqimin sa pat mundėsi! Pastaj u tha as’habėve: “nėna juaj xhelozoi, hani nga ushqimi”. [hadithin e shėnon Tirmidhiu 3567, duke iu referuar Enesit radijallahu anhu dhe saktėsinė e tij e vėrteton Albani].

Do t`i bėjmė pyetje vetes: si do tė reagonim ne sikur tė na ndodhte gruaja tė na e pėrplaste pjatėn me ushqim para mysafirėve? Vet reagimi jonė do tė tregojė se sa me tė vėrtetė ne e pasojmė tė Dėrguarin salallahu alejhi ve selem, nė relacionet bashkėshortore.

Gatishmėria pėr pranimin e fajit

Feja jonė e ndritshme na urdhėron qė tė jemi tė drejtė, madje edhe ndaj atyre qė kanė bindje tė ndryshme fetare dhe ideologjike nga ne. Nga kjo drejtėsi assesi nuk mund tė jenė tė pėrjashtuara bashkėshortet tona. Pėrkundrazi ato para tė tjerėve e meritojnė njė trajtim tė tillė. Allahu i Lartėsuar thotė: ”O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė Allahut, duke dėshmuar tė drejtėn dhe mos t`ju shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Keni drojė nga Allahu meqė Allahu e di hollėsisht atė qė e veproni’’. (El- Maide 8)

Myslimani, atėherė kur nė familje shpėrthen ndonjė mosmarrėveshje apo konflikt tė shkaktuar nga ai, duhet tė jetė i gatshėm ta shikojė tė vėrtetėn nė sy dhe tė pranojė fajin e vet e tė mundohet tė mėnjanojė gjithēka qė shkakton kėtė mosmarrėveshje. Duhet tė jetė i gatshėm tė kėrkojė falje prej gruas sė vet, ashtu siē do tė kishte kėrkuar prej secilit njeri tė cilit i ka shkaktuar padrejtėsi. Nuk ėshtė lehtė tė mposhtet shejtani, ‘’ta ulėsh veten’’ dhe tė kėrkosh falje prej gruas, mbi tė cilėn ndihesh mė superior. Por, derisa ka pas guxim ta ofendojė bashkėshorten, e cila i shėrben dhe kujdeset pėr tė, atėherė detyrimisht duhet tė tregohet guximtar edhe mė i madh kur ėshtė nė pyetje kėrkimi i faljes. Assesi, nuk duhet tė mendohet se kėrkimi i faljes prej gruas ėshtė dobėsi, pėrkundrazi ai duhet tė besojė se me njė sjellje tė tillė respekton parimet e kėsaj feje tė ndritshme dhe arrin kėnaqėsinė e Atij i Cili, kur ėshtė i kėnaqur me robin e Vet bėn qė edhe tė tjerėt tė jenė tė kėnaqur me tė. Ky gjest do ta rrisė dhe nė asnjė mėnyrė, siē mendojnė shumica, nuk do ta ulė personalitetin e tij te gruaja. Pėrkundrazi, kjo sjellje do tė jetė mėsim pėr gruan, qė nesėr kur ajo tė gabojė tė jetė e gatshme tė veprojė nė tė njėjtėn mėnyrė, sepse ka shembullin e gjallė nė burrin e saj.

Ku qėndron problemi?

Shumica e burrave mendojnė se gjithmonė kanė tė drejtė – vetėm qė nuk thonė se janė edhe tė pagabueshėm – ndėrsa gruaja ėshtė gjithmonė gabimtare.

A ėshtė kjo drejtėsia tė cilėn na e mėson feja jonė?!

Allahu, subhanehu ve teala, thotė.’’O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hir tė Allahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfanjak, pse Allahu di mė mirė pėr ta. Mos ndiqni emocionin e t’i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrembėroni ose tėrhiqeni, Allahu e di hollėsisht se ēfarė punoni’’.(En Nisa 135)

Pranimi dhe pajtimi me mangėsitė dhe dobėsitė e gruas

Njeriu duke jetuar me bashkėshorten dhe duke kaluar nėpėr probleme tė ndryshme nė martesė, arrin ta njoh mirė atė. Ėshtė e pakalueshme qė nė kėtė rrugė tė mos zbulojė ndonjė mangėsi apo dobėsi tė saj. Por, megjithatė, nuk duhet harruar se krahas disa mangėsive ajo posedon shumė mė tepėr cilėsi tė mira. Ky vlerėsim do t’i ndihmojė tė kalojė nėpėr mangėsitė e saj dhe tė sillet sikur nuk i posedon fare. Sa mė real tė jetė, aq mė e suksesshme do tė jetė martesa e tij.

Shejtani vazhdimisht mundohet tė ndikojė tek njeriu dhe ta bind nė ēdo moment tė kapet pėr gjėra tė vogla dhe pa vlerė, e tė harrojė ēdo cilėsi e sjellje tė mirė tė saj. Por, ne pyesim, sa ėshtė i drejtė njė vlerėsim i tillė i njė burri ndaj gruas sė vet?

Allahu, subhanehu ve teala, thotė: ‘’Ēoni jetė tė mirė me to. Nėse i urreni ato, bėni durim, pse ndodh qė Allahu tė jep shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni.’’(en Nisa 19)

Nėse njeriu dėshiron tė bindet nė vėrtetėsinė e kėsaj metode, le tė marrė njė laps e njė letėr dhe le t`i shkruajė tė gjitha cilėsitė e mira dhe tė kėqija tė gruas sė vet: nė tė shumtėn e rasteve kolona e tė mirės do tė jetė shumė – shumė mė e gjatė nga ajo e tė keqes. Nė fund, atė listė mund t`ia jep gruas sė vet qė ajo tė sheh se ēfarė i pengon burrit tė saj qė nė tė ardhmen ato vese negative t`i pėrmirėsojė dhe t’i zėvendėsojė me sjellje pozitive, gjithmonė duke pasur pėr qėllim pėrmirėsimin e atmosferės sė jetės bashkėshortore dhe fitimin e dashurisė sė burrit.

Burri duhet tė jetė i gatshėm qė edhe ai tė pranojė njė listė me vlerėsim tė atillė dhe nė tė shumtėn e rasteve befasisht rezultati pėr tė ėshtė: kolona e sjelljeve tė kėqija ėshtė mė e gjatė, prandaj kėtė kolonė ai duhet vazhdimisht ta ketė nė mendje kur i ndodh diēka e pahijshme nga gruaja e tij.

Ēuditėrisht prej bashkėshortes kėrkojmė pėrsosmėri – ndėrkohė qė vet nuk jemi tė tillė! Mburremi me shembujt e gjeneratave tė para, ndėrsa vet jemi shumė larg atyre shembujve.

Ndihmesa rreth punėve tė shtėpisė

Kjo ėshtė njė nga pyetjet e shpeshta tė cilėn burrat e kuptojnė gabimisht. Ndihmesėn gruas rreth punėve tė shtėpisė, burrat e shohin si dobėsi dhe gjest i ulėt (pėr burra tė tillė nė shoqėrinė e meshkujve thuhet se janė burracak).

Pikėrisht kjo ėshtė rezultat i tė kuptuarit tė gabueshėm tė fesė – dhe ky kuptim u takon atyre qė manifestojnė fenė vetėm nga pamja e jashtme. Po t`i kthehemi biografisė sė tė Dėrguarit, salallahu alejhi ve selem, do tė shohim se ai edhe nė kėtė segment ishte shembulli mė i mirė, sikur qė ishte nė tė gjitha segmentet e jetės, modeli mė i pėrsosur nė dynja. Edhe pse ai kishte obligime shumė mė tė mėdha se ne, tė pakrahasueshme me obligimet tona, gjente kohė pėr t`u ndihmuar bashkėshorteve tė veta nė punėt e shtėpisė.

Transmetohet se Aisha, radijallahu anha, ka thėnė: ”I Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-leme, i ka shėrbyer familjes sė vet, e kur hynte koha e namazit dilte nga shtėpia e shkonte tė fal namazin”. [hadithin e shėnon Buhariu]

Gjithashtu, kur e pyetėn Aishėn radijallahu anha, pėr tė Dėrguarin salallahu alejhi ve seleme, ajo tregonte: ‘’Ishte njeri modest, milte delet dhe vet shėrbehej’’ [hadithin e shėnon Ahmedi, saktėsinė e tij e ka vėrtetuar Albani Es- Sahiha 621]

Kjo nė asnjė mėnyrė nuk duhet kuptuar se burri duhet pandėrprerė tė punojė punėt e shtėpisė, sepse ėshtė e vėrtetė se ato janė obligim i gruas, por nėse ndonjėherė ndihmon e sidomos nė raste kur ka nevojė, ky gjest ėshtė e sigurt se do tė ndikojė nė rritjen e dashurisė sė gruas ndaj tij.

Elvedin Peziq

Pėrktheu: Remzije Kurtishi

Marrė nga revista AlbIslam nr. 45 dhe nr.46

Previous articleKujtimi i vdekjes me frikë
Next articleKush është Baba Dimri – Realiteti i Babadimrit