Home Zgjodhëm për ju. Pendimi ndaj gabimeve dhe zotimi për t’u përmirësuar

Pendimi ndaj gabimeve dhe zotimi për t’u përmirësuar

Falenderimet i takojnė Allahut. Vetėm Atij i falemi dhe vetėm Atij i kėrkojmė ndihmė, qė tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e sė vėrtetės. Tė falenderojmė o Allah qė na bėre myslimanė, tė falenderojmė o Allah qė na bėre besimtarė, tė falenderojmė o Allah qė na bėre pasues tė Pejgamberit Muhamed (paqja dhe shpėtimi qofshin me tė), i fundit pejgamber dhe i dėrguar i Tij. Dėshmoj se nuk ka Zot tjetėr veē Allahut, Njė dhe i Vetėm, i cili nuk ka shok, dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė shėrbėtori dhe i dėrguari i Tij i fundit.

O myslimanė! Allahu nė Kuran na urdhėron ne besimtarėve si mėposhtė: „O ju qė besuat, kini frikė Allahun me njė sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, por vetėm duke qenė myslimanė (besimtarė)“ (Kurani fisnik 3:102)

„O ju besimtarė, pėrmbajuni mėsimeve tė Allahut dhe thoni fjalė tė drejta. Ai (Allahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, ju shlyen ju mėkatet tuaja, e kush respekton Allahun dhe tė dėrguarin eTij, ai ka arritur sukses tė madh! “ (Kurani fisnik 33:70-71)

„O ju qė besuat, perkujtoni Allahun sa mė shpesh. Dhe lavdėrojeni Atė nė mėngjes e nė mbrėmje!” (Kurani fisnik: 33:41-42)

„…dhe pėrmendeni ēdo herė Allahun qė tė arrini fitoren e dėshiruar!“ (Kurani fisnik 8:45)

Vėllezėr e motra! Allahu na porosit qė tė shprehim pendimin dhe keqardhjen pėr veprat e kėqia qė mund tė kryejmė nė jetėn tonė tė pėrditshme. Nė Kuran lidhur me kėtė ēėshtje:

„…Allahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.“ (Kurani fisnik 2:222)

Pejgamberi Muhamed, paqa dhe shpėtimi qofshin me tė, gjithashtu i porosiste myslimanėt tė pendoheshin duke dhėnė vetė shembullin personal kur thoshte: „O njerėz! Kthehuni tek Allahu dhe lutjuni Atij qė t’ju fali. Pa dyshim, vetė i drejtohem Allahut me lutje pėr tė mė falur, madje edhe njėqind herė nė ditė.“

Domosdoshmėria pėr t’iu pėrmbajtur porosive tė Allahut dhe mėsimeve tė Kuranit dhe synetit, pėrbėn pėr ne myslimanėt njė ēėshtje jetike. Sidomos nė shoqėrinė e sotme, ku kemi rreth nesh shumė pak miq tė vėrtetė por ndeshemi me shumė tundime dhe lakmi. A thua, egziston ndokush nė mesin tuaj qė tė pretendojė se nuk ka nevojė tė pendohet pasi ėshtė i pastėr si bora; se nuk i ka bėrė kurrė dhe askujt dėm dhe se nuk ka mėkatuar kurrė nė jetėn e tij?! Pendimi ndaj Allahut, pėr gabimet e ndryshme nė jetė ėshtė tipar karakteristik i besimtarit tė devotshėm. Prandaj, individėt, tė cilėt nuk e njohin ndjenjėn e fajit dhe janė tė kėnaqur me jetėn e vet, nuk e zotėrojnė kėtė dhunti. Allahu u ka pėrgatitur atyre qė pendohen pėr tė kaluarėn apo jetėn e tyre, vende tė mahnitshme nė Parajsė, ku rrjedhin lumej tė larmishėm a plot shije tė ndryshme:

„…pėrveē atyre qė mėpas u penduan dhe u pėrmirėsuan. Vėrtet, Allahu shumė fal dhe mėshiron.“ (Kurani fisnik 3:89)

Vėllezėr e motra! Do tė doja tė tėrhiqja vėmendjen tuaj nė lidhje me njė ēėshtje. Duhet tė jeni tė vetėdijshėm, se Allahu e pranon pendimin tuaj vetėm nėse ai ėshtė i sinqertė dhe nėse vjen nga ndjenja e sinqertė e fajit. Pendim do tė thotė, tė ndalosh kryerjen e veprave haram. Kjo nėnkupton, largimin nga mėkatet, si p.sh. pirja e alkoolit qoftė edhe nė sasi tė vogla. Ndėr veprat e ndaluara futet edhe kryerja e marrėdhėnieve seksuale me njė partner i cili nuk ėshtė bashkėshorti/ja i/e ligjshėm.Gjithashtu kėtu futen edhe tradhėtia e vėllezėrve myslimanė apo pėrhapja e informacioneve tė pasakta mbi besimin islam.

Vėllezėr e motra! Pendimi pėr veprat e kėqia nuk ėshtė shenjė dobėsie siē mund tė pretendojė dikush. Pendimi nėnkupton guximin pėr tė njohur gabimet, si dhe vullnetin pėr t’u rikthyer nė rrugėn e drejtė. Pėr fat tė keq, kemi nė mesin tonė vėllezėr myslimanė, qė turpėrojnė jo vetėm veten, familjet e tyre dhe gjithė komunitetit tonė mysliman, por janė tė gatshėm tė kalojnė deri nė ekstrem. Jo rrallė herė ndodh, qė dikush nga kėta individė, bėn mėkatin apo mashtron dikė dhe mė pas ndihet i kėnaqur nga veprimi i tij, duke shkuar mė tej me mendimin e turpshėm se nėse do t’i paraqitej edhe nė tė ardhmen njė rast i ngjashėm, do ta pėrsėriste atė me kėnaqėsi. Kėtyre individėve pėr mė tepėr u duket vetja tė zgjuar dhe tė paarritshėm (nė cinizmin e tyre). Por e vėrteta qėndron krejt ndryshe! E vėrteta e thėnė troē, ėshtė se kėta njerėz janė tė prishur. Ata nuk ndiejnė as pendim, nuk i tremben Allahut dhe nuk ndalen para asgjėje. I lutem Allahut, qė tė mos bėhemi tė tillė njerėz, sepse ata janė mė tė kėqinjtė e tė kėqinjve. Njė herė, njė imam ėshtė shprehur nė njė mėnyrė sa kuptimplotė aq edhe tė dobishme: „Injoranti i ngjan tė vdekurit, harraqi i ngjan atij qė flen, mėkatari i ngjan pijanecit kurse ai qė vazhdon tė kryejė mėkate ėshtė i mallkuar me shfarosje“.

Tė dashur vėllezėr, tė nderuara motra! Pendim nuk do tė thotė vetėm shprehje me gojė e keqardhjes pėr veprat e kėqia. Pendimi qė tė jetė i plotė duhet tė pėrmbushi disa parakushte pa tė cilat ai nuk pranohet nga Allahu. Kėto kushte janė:

Sė pari, duhet tė ndalojmė sė kryeri mėkatin nė fjalė, pėr tė cilin kemi dijeni vetėm ne dhe Zoti i Gjithėditur, e qė dėgjon gjithēka.

Sė dyti, duhet tė ndjejmė dhimbje dhe turp, si dhe tė zotohemi sinqerisht se nuk do ta kryejmė mė atė mėkat. Gjithēka duhet kryer me shpresėn tek shpėrblimi nga Zoti i Madhėrueshėm dhe duke pasur frikė nga dėnimi i Tij dhe nga ferri (Xhehenemi) i mallkuar. Me fjalė tė tjera, ai mysliman qė ndalon pirjen e alkoolit pas kėshillės sė mjekut nė lidhje me pasojat negative tė tij mbi shėndetin, nuk mund tė konsiderohet si besimtar i devotshėm e i penduar pasi kėtė e bėn pėr arsye vetjake, egoiste. Kjo vlen edhe nė rast se njė mysliman i shmanget marrėdhėnieve seksuale nga frika e ndonjė sėmundjeje ngjitėse seksuale. Nėse pėr ne nuk pėrbėn prioritet urdhėri i Allahut pėr ndalimin e gjėrave tė pėrmendura mė sipėr, ēdo abstenim pėr arsye tė tjera ėshtė i kotė.

Sė treti, duhet tė njihet gabimi, duhet t’i drejtohemi Allahut dhe ta lusim me pėrgjėrim Atė, qė tė na falė. Para Allahut duhet tė paraqitemi si qenie tė papėrkryera qė kanė nevojė jetike pėr mėshirėn dhe mėshirėbėrjen e Tij. Duhet t’i shohim gjėrat nė mėnyrė tė tillė qė mėkatet e kryera t’i konsiderojmė si rezultat tė dobėsisė sonė, tė dėshtimit tonė personal dhe jo si rezultat i pakujdesisė apo mosnjohjes sė ligjeve tė Zotit.

Sė katėrti, duhen shlyer detyrimet si ndaj Allahut ashtu edhe ndaj personave tė tretė, detyrime kėto qofshin tė karakterit material apo shpirtėror dmth. duhet kompensuar sjellja apo veprimi ynė i keq dhe u duhet kėrkuar tė tjerėve falje pėr dėmin e shkaktuar.

Shembull: Ata vėllezėr qė nuk pėrfillin faljen, duhet tė mbledhin mendjen dhe tė fillojnė tė falen sa mė parė. Myslimani qė nuk di si tė falet le tė pyesė dikė qė ta mėsojė. Individi qė nė tė kaluarėn nuk ka agjėruar gjatė muajit tė Ramazanit, duhet tė njohė se ka kryer gabim tė madh ndaj Allahut dhe le tė pėrgatitet pėr agjėrimin gjatė Ramazanit nė vitet e ardhshme. Myslimani i pasur qė s’ka paguar zeqatin, duhet tė shlyeje detyrimin e tij karshi Allahut dhe myslimanėve tė varfėr. Nė fakt, shlyerja e zeqatit nuk ėshtė akt bamirėsie i personit pėrkatės por ėshtė njė detyrim qė ka ai ndaj myslimanėve tė varfėr, e nė nevojė e varfėri. Kjo vlen edhe pėr ata qė gėzojnė shėndet e pasuri tė mjaftueshme por nuk kryejnė Haxhin, por e shtyjnė atė pa arsye pėr njė periudhė kohore tė mėvonshme. Tė gėzosh pasuri, shėndet tė plotė, tė kesh mundėsi tė udhėtosh pėr nė Mekė gjatė kohės sė haxhit dhe tė mos e kryesh atė, pėrbėn njė mėkat tė madh.

Personi qė ka mashtruar dikė duke i vjedhur para apo duke gėnjyer, duhet tė pendohet dhe t’i kthejė ato. Nėse viktima nuk jeton mė, atėherė fajtori duhet tė kėrkojė ku ndodhen trashegimtarėt e tė ndjerit e tė bjeri nė ujdi me ta pėr mėnyrėn e dėmshpėrblimit. Nėse nuk i gjen ata atėherė duhet ta shpėrndajė pasurinė e grumbulluar nė mėnyrė tė drejtė, tek tė varferit apo pėr qėllime bamirėsie. Secilin nga ne qė nuk vepron kėshtu, e pret gjykim i gjatė e i vėshtirė Ditėn e Gjykimit (Qametit).

Vėllezėr e motra! Kam krijuar pėrshtypjen se disa prej nesh duan tė besojnė se pendim do tė thotė thjeshtė njė shprehje e keqardhjes me gojė dhe e konsiderojnė tė mbyllur ēėshtjen! E vėrteta ėshtė se kjo nuk mjafton!!! Keqardhja dhe vullneti i pendimit, e pėr tė mos pėrsėritur mė mėkatet duhet tė burojė nga thellėsia e shpirtit!

Vėllezėr e motra! Nėse doni tė siguroheni nėse Allahu jua ka falur mėkatin pėrkatės qė mund ta keni kryer dikur nė tė kaluarėn, atėherė ndiqni shenjat e pėrshkruara mėposhtė tė cilat pėrbėjnė edhe kriteret testuese tė pendimit tė sinqertė:

– gjendja e besimtarit pas pendimit tė tij, pėrmirėsohet ndjeshėm dhe marrėdhėniet e tij me Allahun dhe besimin forcohen,

– personi qė pendohet sinqerisht pėr mėkatet e tij sillet mė me modesti dhe devotshmėri fetare,

– ai ka shpirt mė tė ndjeshėm, ndien pėrulje para islamit dhe mesimeve tė tij si dhe ndjen urrejtje e neveri ndaj mėkateve dhe veprave tė kėqia.

Tė dashur vėllezėr e tė nderuara motra nė islam! Le tė reflektojmė mbi veten tonė. Le tė vėshtrojmė thellė ne shpirtin tonė e tė pėrpiqemi pėr tė qenė myslimanė sa mė tė devotshėm e njerėz me sa mė dinjitet, bujarė (duke i dėshiruar vėllait dhe motrės sė tij atė qė synon edhe pėr vete), tė ndjeshėm dhe pendues. Amin.

Hutbe e mbajtur nė xhaminė nė Bratisllavė-Sllovaki

Pėrgatiti, pėrktheu dhe tė drejtat e botimit: islamweb.sk

Previous articleFara e zezë – nigella sativa
Next articleUdha nuk mbaron me pranimin e islamit, aty fillon…