|
Fara e zezė-nigella sativa |
Megjithese kjo bimė e ka marrė emrin habtul bereke (fara e bekuar) pėr shkak tė vetive tė saja kuruese ajo ėshtė e quajtur me shumė emra si: fara e zezė, nigella sativa, habbetus-sevda, etj… por megjithatė emri mė i pėrdorur ėshtė fara e zezė.
Megjithėse nė vendet arabe pėrdorimi i saj ėshtė i mirėnjohur, nė Shqipėri apo nė viset e ndryshme shqiptare kjo bimė gati nuk njihet apo nuk ėshtė bėrė si ilaē i praktikueshėm nė ambjentet familjare apo edhe tek ato tė mjekėsisė popullore. Megjithėse ajo pėrmban fuqi kuruese shumė tė mira ashtu siē po vlerėsohet nga tė gjithė institucionet perėndimore tė cilat tani kanė filluar ta perdorin kėtė bime pėr tė kuruar sėmundje tė ndryshme. Pėr kėtė bimė, Pejgamberi, Muhammedi salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
Ka sherim te fara e zezė pėr tė gjitha sėmundjet pėrveē vdekjes. [Sahih el-Buhari: 5688]
Nigela sativa ose fara e zezė besohet tė jetė indigjene ndaj zonės mesdhetare por ėshtė e kultivuar nė vende tė tjera tė botes duke pėrfshirė Arabinė Saudite, vendet afrikano-veriore dhe pjesė tė Azisė.
Farat e zeza janė tė vogla dhe me qime dhe jo mė tepėr sesa 3mm nė gjatėsi, farat e zeza origjinojnė nga bima euroaziatike (Foeniculum vulgare) ose (Nigela sativa) nga familja e Ranunculaceae.
Bima i ndan gjethet nė menyrė tė pėrkryer me lulet e bluta, tė bardha dhe vishnje. Lulet rriten nė deget e saja ndėrsa gjethet rriten pėr kundėr njėra tjetrės nė ēifte. Gjethet e saja tė poshtme janė tė vogla ndėrsa gjethet e saja sipėr janė tė gjata (6-10 cm). Kėrcelli i saj rritet deri ne 34 -39 cm ndėrsa frutet e saja, farat e zeza, piqen.
Nigela sativa riprodhohet me veten e saj dhe formon njė frut nė formė kapsule e cila pėrmban shumė fara trigonale tė bardha. Kur frutet e kapsulės piqen, ajo hapet dhe farat qė ajo permban i ekspozohen ajrit, duke u bėrė tė zeza nė ngjyrė (farat e zeza).
Historia e farės sė zezė
Fara e zezė (nigela sativa) ėshtė zbuluar nė varrin e mumjes Tutankhamon duke lėnė pėr tė kuptuar qė ajo ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė praktikat e lashta tė Egjyptit. Megjithėse roli i saj unik nė kulturėn egjyptiane ėshtė i panjohur.
Diocoredes, njė doktor i lashtė grek i shekullit tė parė e ka regjistruar farėn e zezė si njė shėruese e dhimbjeve tė kokes, dhimbjeve tė dhėmbėve, rrjedhjeve tė gjakut nga hundėt dhe krimbat e zorrėve. Grekėt e lashtė gjithashtu e kanė pėrdorur si njė diuretik pėr tė ndihmuar nė kohėn e menstruacioneve si dhe pėr tė shtuar prodhimin e qumėshtit.
el-Biruni (973-1048), i cili kompozoi njė ilaē mbi origjinat e ilaēeve indiane dhe kineze, pėrmend qė fara e zezė ėshtė njė lloj fare e quajtur el-Uanak nė dialektin Sigzi.
Ibėn Sina (980-1037), nė mė tė famshmit nga volumet e tij, i quajtur Kanuni i mjekėsisė i shikuar nga tė tjerėt si libri mė i famshėm nė tėrė historinė e mjekėsisė, i referohet fares sė zezė se …stimulon energjinė e trupit dhe ndihmon nė ripėrtėritjen nga lodhja...
Fara e zezė ėshtė gjithashtu e pėrmendur nė listen e ilaēeve natyrale nė librin el-Tib el-Nebevi nga Ibėn Kajjim el-Xheuzijje (Mjekėsia e Pejgamberit) dhe sipas traditės profetike: pėrdoreni farėn e zezė sepse nė te ka shėrim pėr ēdo sėmundje pėrveē vdekjes. Kjo referencė profetike nė pershkrimin e farės sė zeze si ka nje sherim per ēdo semundje shihet nga kėrkimet e tanishme qė kanė provuar fakte tė mjaftueshme qė tregojnė se fara e zezė permban njė aftėsi tė madhe pėr tė ngritur sistemin mbrojtės- nėse pėrdoret vazhdimisht. Fraza profetike pėrdoreni faren e zezė gjithashtu thekson pėrdorimin e vazhdueshėm tė farės sė zezė.
Pėrbėrja primare e farės sė zezė
Ashtu si fakti i prezantuar nė ketė seksion qė do tė tregojė, ėshtė shumė e mundsme qė ashtu siē shkenca e mjekėsisė mėson vazhdimisht rreth farės sė zezė, njė ose mė tepėr pėrbėrės aktiv mund tė kombinohen nė njė recete farmaceutike pėr kushte tė veēanta. Nėse kjo ndodh, ėshtė gjithashtu e mundshme qė fara e zezė mund tė pėrzihet me kimikate dhe kėshtu tė bėhet njė ilaē shumė mė i fuqishėm.
Ndėrsa ėshtė e disktueshme qė pėrzierja me kemikate mund ta shtojė efektivitetin e farės sė zezė nė trajtimin e disa kushteve specifike, principet shėruese tė farės sė zezė nė formėn e saj tė pastėrt, nė formėn e saj natyrale duhet tė mirren si tė sakta.
Fara e zezė nė formėn e saj tė kompletuar, formėn natyrale vepron nė mbėshtetje tė procesit shėrues tė vetė trupit nė tejkaliminm e sėmundjes ose pėrmbajtjen e shėndetit. Vepron mbi pjesė ose sistemin e trupit pa e shqetėsuar nė vende tė tjera.
Efekti ushqyes i kombinimit tė farės sė zezė dhe vlerės mjeksore jo vetėm qė e ndihmon atė tė ēlirohet nga kushtet e tashme por gjithashtu e ndihmon ndėrtimin mė tej tė rezistencės kundėr sėmundjeve tė ardhshme.
Ndėrsa faktet historike sugjerojnė qė pėrdorimi i farės sė zezė ėshtė pėr njė numėr tė gjėrė sėmundjesh, kėtu pėrmendėm vetėm disa prej kėrkimeve mė tė fundit mbi farėn e zezė.
Veēanėrisht ata qė merren me tregi duhet tė sjellin ne vendet tona nga kjo bimė. Kjo bime po ashtu shitet nė produkte tė shumta si vaj, erėza ēaji, sapunė pėr fytyrė. Ka plotė rrjete nė internet qė e shesin kėtė bimė nė kėto produkte tė cilat janė shumė tė mira pėr shėndetin por gjithashtu janė njė sunnet i tė Dėrguarit tė Allahut.
Pėr shtjellime tė mė tejshme tė dobive tė kėsaj bime referohuni tek Librat e Ibėn Kajimit dhe Sujutit tė cilėt flasin pėr mjekėsinė e Pejgamberit, salallahu alejhi ve sel-lem.
Ammar Ardit Kraja,