|
Islami dhe natyra e njeriut |
Natyra e njeriut, tiparet themelore tė karakterit tė njeriut, qė moti kanė qenė temė e hulumtimeve tė shumta. Ajo pėr shumė hulumtues muslimanė ka rėndėsi tė veēantė sepse sipas shumė komentuesve tė Kuranit kjo fjalė ėshtė sinonim pėr Islamin.
Ēdo musliman dhe muslimane ėshtė plotėsisht i bindur se Krijuesi i kėsaj natyre ėshtė zbritėsi i Kuranit, pra All-llahu, subhanehu ve teala. Njohja e kėtij fakti na bind se kjo fe ėshtė plotėsisht nė pajtim me natyrėn e pastėr njerėzore, fitren, sepse ėshtė apsurd qė Krijuesi i kėsaj natyre tė shpall fe e cila i kundėrvihet dhe pėrplaset me natyrėn nė tė cilėn Ai i ka krijuar njerėzit.
I Gjithdijshmi dhe i Urti, gjithsesi ka shpallur fe e cila i pėrshtatet dhe pajtohet me natyrėn njerėzore.
Buhariu dhe Muslimi nė librat e tyre transmetojnė kėtė hadith:
Ebu Hurejreja, radijall-llahu anhu, rrėfen: Natėn e Israsė tė Dėrguarit tė All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i janė ofruar dy enė, nė njėrėn pati qumėsht derisa nė tjetrėn venė, dhe i thanė; pi prej cilės dėshiron! I Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mori qumshtin dhe e piu. Pasiqė piu qumshtin iu tha: Zgjodhe natyrėn (fitrėn) dhe po ta kishe zgjedh verėn do tė devijonte ummeti yt. (Buhariu nr.3394 dhe Muslimi nr.168)
Nė njė transmetim tjetėr qėndron: Qoftė i falėndėruar All-llahu i cili tė udhėzoi drejt natyrės sė pastėr dhe po ta kishe zgjedh verėn Ummeti yt do tė devijonte. (Buhariu nr.4709)
Ne njė transmetim tjetėr qėndron: Drejt veprove, All-llahu i drejtoftė njerėzit me ty, Ummeti yt do tė mbetet nė natyrshmėri (Muslimi nr.164)
Ky hadith ėshtė thelbi i temės tonė dhe nga ky hadith ne pėrfitojmė tre dobi:
Njeriu si krijesė anon kah shumė gjėra pėrreth tij dhe kjo ėshtė natyra me tė cilėn ka lindur. Kjo natyrė ėshtė pjesė e esencės sė tij dhe ėshtė veēori e njerėzisė nė pėrgjithėsi. Orvatja pėr tė mohuar natyrėn njerėzore shkakton defekt dhe e nxjerr njeriun nga suazat e njerėzisė.
Ky pohim gjendet edhe nė fjalėt e shumė Imamėve siē janė: Ibėn Kajjimi, Ibėn Haxheri, Ibėn Dekik El id, Es Sujutiu dhe shumė tjerė prej dijetarėve tė hadithit dhe komentuesve tė Kuranit.
Thotė Ibėn Kajjimi: Ka dy lloje tė fitrės. Lloji i parė qė ka tė bėj me zemrėn dhe lidhėshmėrinė e saj me All-llahun. Kjo natyrė kėrkon njohjėn e Zotit tė saj dhe shfaq dashuri ndaj tij duke i dhėnė pėrparėsi Atij para ēdo gjėje.
Lloji i dytė quhet natyra praktike ku bėn pjesė ky hadith. Me llojin e parė arrihet pastrimi i zemrės e me llojin e dytė arrihet pastrimi i trupit. (kėto fjalė tė Ibėn Kajjimit janė komentim i hadithit: Pesė gjėra janė prej natyrės sė pastėr (fitrės): sunetimi, rruajtja e qimeve tė pjesės sė turpshme, shkulja e qimeve tė nėnsjetullės, shkurtimi i thonjėve dhe shkurtimi i mustaqeve.sh.p.)
Gjithė shpalljet hyjnore janė nė pajtim me natyrėn tė pastėr, mbėshtesin atė dhe nisen prej saj. Pėr kėtė shkak feja Islame ėshtė fe e natyrės. All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
Pėrqėndro vetveten tėnde sinqerisht nė fenė, i larguar prej ēdo tė kote, (e ajo fe), feja e All-llahut nė tė cilėn i krijoi njerėzit, ska ndryshim (mos ndryshoni) tė asaj natyrshmėrie tė krijuar nga All-llahu (Er-Rum,30)
Kjo shihėt nga hadithi i tė Dėrguarit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė tė cilin ai zgjodhi qumėshtin, vepėr kjo e cila ėshtė nė pajtueshmėri me natyrėn njerėzore e cila ēdo herė zgjedh gjėrat e dobishme. Nė kėtė rast qumėshti ėshtė mė i dobishėm. Ai ėshtė ushqim i shėndetshėm dhe i kėndshėm dhe pėr tė i Dėrguari I All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
Asnjė gjė nuk zėvendson ushqimin dhe pijet, si qumėshti (Ahmedi nė Musned nr.1978, Tirmidhiu nr.3455, Ebu Davudi nr. 3723 dhe Ibėn Maxhe nr. 3426. Tirmidhiu e ka vlerėsuar si hasen ( i mirė) dhe me tė pajtohet edhe Ibėn Haxheri.)
Krahas gjėrave tė lejuara ka edhe gjėra tė ndaluara qė janė nė kundėrshtim me natyrėn e pastėr. Shembulli i tyre nė hadithin e pėrmendur ėshtė vera. Ajo simbolizon kėnaqjen e shemtuar dhe ndjekjen e rrugės e cila ndeshet me natyrėn e njeriut. Ajo simbolizon fėlliqėsirat, mendjelehtėsinė dhe ēdo gjė tė prishur. Shkatėron mendjėn, pasurinė, besimin dhe trupin.
Prej natyrės njerėzore ėshtė:
Dashuria ndaj jetės dhe qėndrimit nė kėtė botė.
Kjo dukuri shihet qartė edhe nė moshėn fėmijėrore dhe fėmiu si fėmi frikėsohet prej vdekjes. Kur ai atij i kanoset rreziku i hudhjes prej lart apo goditjes nga ndonjė makinė, qan dhe dridhet prej frikės. Kjo gjė ėshtė krijuar nė njeriun prej lindjes sė tij.
Statistikat e shumta qė flasin pėr rritjen e pėrqindjes sė vetvrasjeve janė argument pėr devijime nė edukatė, gjė qė rezulton me veprime tė shėmtuara nė shoqėri tė ndryshme.
Nevoja pėr adhurim.
Njeriu nė natyrėn ėshtė i dobėt dhe ka nevojė pėr mbėshtetje prej tė adhuruarit tė tij. Njeriu pėr ta plotėsuar kėtė nevojė adhuron gjėra tė lejuara dhe tė ndaluara.
Dashuria ndaj atdheut dhe vendbanimit.
Gjinitė anojnė njėra kah tjetra dhe kjo ėshtė pjesė e natyrės sė tyre.
Dashuria ndaj fėmisė dhe pasurisė.
Prej natyrės njerėzore ėshtė mbulimi i pjesėve tė turpshme. Edhe fėmiu nė moshėn e vogėl turpėrohet kur zbulohen pjesėt e turpshme tė trupit tė tij.
Instinkti pėr pronėsi.
Njėriu prej moshės fėmijėrore lidhėt me gjėrat qė i konsideron tė veēanta pėr tė dhe privimin e tij prej tyre e konsideron si padrejtėsi. Si pronė e tij i konsideron lojrat, kėpucėt dhe rrobat e tij dhe ndodh qė nė disa raste pėrvetėson edhe gjėra qė janė pronė e tjetėrkujt.
Prej natyrės njerėzore ėshtė edhe jeta nė shoqėri me llojin e tij.
Ibėn Halduni duke iu referuar Aristotelit thotė: Njeriu ėshtė qytetar nė natyrėn e tij. (d.m.th. ėshtė i prirė pėr jetė nė shoqėri)
Nga gjėrat qė pėrmendėm kuptuam se njeriu posedon disa tipare qė i pėrkasin natyrės dhe numri i tyre ėshtė shumė i madh. Ėshtė e vėrtetė se kėto tipare ndryshojnė dhe zhvillohen nėn ndikimin e edukatės, aftėsive mendore dhe kushtet shoqėrore, por fakt i pamohueshėm ėshtė egzistimi i tyre nė esencėn njerėzore. Nėse kėto tipare zhvillohen nėn njė mbikqyrje tė shėndoshė, pa pengesa, ata do tė dalin nė shesh mu si rritet druri prej farės sė vogėl. Pėr kėtė shkak i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė hadithin e transmetuar prej Ebu Hurejres, radijall-llahu anhu, thotė:
Ēdo foshnjė lindet nė natyrėn e pastėr (nė fenė Islame). (Buhariu nr.1385 dhe Muslimi nr.2658)
Shkėputur nga: Nidaul-Fitre
Selman el-Avde
Zgjodhi dhe pėrktheu: Talha Kurtishi