Parafytyro veten tënde në varr!

Vėlla i dashur! S’ka dyshim se pėrfundimi vendimtar ėshtė vdekja yte. Ngase pėrherėshmėria nė kėtė jetė ėshtė e paarritshme! Pra, paramendoje veten tėnde dhe tani mė tė kanė lėshuar nė gropėn e varrit tėnd. Pastaj tė mbyllin nė dėrrasat e varrit! Tė hjedhin dhe mbi ty! A e arrite natėn tėnde tė parė nė gropėn e llogarisė?! Po si do tė jetė pėrgjigja?! Tashmė janė larguar nga ti familja, tė dashurit, tė afėrmit dhe shokėt! Pasurinė dhe mallin tėnd i ke lėnė mbrapa teje! Nuk tė tė sjellin dobi pėrveē asaj qė ke pėrgatitur nga

veprat e tua.

Transmetohet nga Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Tė vdekurin e pėrcjellin tri gjėra: Familja e tij, pasuria e tij dhe veprat e tij. Dy kthehen kurse njėra mbetet me te. Kthehet familja dhe pasuria e tij, kurse me tė mbetet vetėm vepra e tij”. (mutefekun alejhi).

C’farė do tė bėsh kur tė vijnė ty dy melek, tė cilėt ulėn me ty dhe tė qortojnė. Tė pyesin ty: Kush ėshtė Zoti yt? Cila ėshtė feja yte? Kush ėshtė i Dėrguari yt? Tani ndoshta mund tė pėrgjigjesh shumė lehtė, por nė atė gropė…nė atė varr…nė atė errėsirė… pėrgjigjeja yte do jetė sipas veprave tė tua.

Besimtari qė posedon vepra tė mira thotė: Zoti im ėshtė Allahu, Feja ime ėshtė Islami dhe Pejgamberi im ėshtė Muhammedi, alejhis-selam. Ndėrsa hipokriti do tė thotė: Ah… nuk e di, kam dėgjuar njerėzit duke thėnė diēka, dhe kam thėnė.

Pėrkujto o rob i Allahut se; “Varri ėshtė njė kopėsht prej kopshtėve tė Xhennetit ose njė humnerė prej humnerave tė zjarrit” (transmeton tirmidhi)

Dhe dije o rob i Allahut se; Allahu i lartėmadhėruar tė ka dhėnė kohė tė mjaftueshme pėr pendim dhe kthim tek ai. “A nuk ju dhamė jetė mjaftė tė gjatė, sa qė kush do qė donte tė merrte kėshillim, mund t’a merrte atė dhe kėshilluesi u erdhi…” (Fatir 37)

Fjalėn kėshillues nė ajetin e lartėpėrmendur e kanė komentuar me vjetėrsi (pleqėri), dhe gjithashtu e kanė komentuar se ai (kėshilluesi) ėshtė Muhammedi, alejhis-selam. Tashmė ėshtė arsyetuar kush ka kėshilluar, dhe ka pėrkujtuar kush ėshtė lajmėruar dhe nuk i ėshtė bėrė padrejtėsi atij qė ėshtė vonuar.

Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se Pejgamberi, alejhis-selam, ka thėnė: “Arsyetohet Allahu ndaj njeriut qė ia vonon afatin e vdekjes deri sa ti mbushė gjashtėdhjetė vjetė” (transmeton Buhari).

Dijetarėt islam kanė thėnė se njeru kur i mbush tė gjashtėdhjetat, i skadon afati i pendimit tė sinqertė.

Vėlla i dashur, ti sot jeton nė sipėrfaqen e tokės, e ndėrsa nesėr do tė banosh nė mbrendėsinė e saj. Vallė a e ke zbukuruar vendbanimin tėnd me vepra tė mira. A e ke shtruar dhe mbjellur kopshtin tėnd me kryerjen e urdhėrave tė Allahut qė ti ka urdhėruar dhe largimin nga ajo qė tė ka ndaluar? Po qese ke qenė i bindur se me tė vėrtetė brendėsia e tokės sė shpejti do tė jetė vendbanimi yt, atėherė pra, kush tė ka hutuar qė tė bėhesh i pakujdesshėm ndaj pėrgatitjes sė tij (Varrit)?!

Pėrktheu: Driton Musliu