Ardhmëria i takon Islamit

Ardhmëria i takon Islamit

TOPSHOTS Muslim pilgrims perform the final walk (Tawaf al-Wadaa) around the Kaaba at the Grand Mosque in the Saudi holy city of Mecca on November 30, 2009. The annual Muslim hajj pilgrimage to Mecca wound up without the feared mass outbreak of swine flu, Saudi authorities said, reporting a total of five deaths and 73 proven cases. AFP PHOTO/MAHMUD HAMS (Photo credit should read MAHMUD HAMS/AFP/Getty Images)

All-llahu xhel-le shanuhu thotė:”Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e vet me udhėzim tė qartė e fe tė vėrtetė pėr ta bėrė mbizotėrues mbi tė gjitha fetė,edhe pse idhujtarėt e urrejnė”.(Es-Saff:9)

Ky ajet na pėrgėzon se ardhmėria i takon Islamit me mbisundim,me tė ngritur lartė dhe me dominim mbi tė gjitha fetė.

Disa njerėz mendojnė se kjo ėshtė realizuar njėherė nė kohėn e Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem,nė kohėn e halifeve dhe mbretėrive tė drejtė,mirėpo nuk ėshtė ashtu,ngase ajo qė ėshtė realizuar ėshtė vetėm njė pjesė e kėtij premtimi tė vėrtetė,siē aludon nė kėtė Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem,duke thėnė

“Nuk do tė shkon dita e nata (nuk do tė bėhet Dita e kijametit) deri sa tė adhurohet Lati dhe Uzati (idhuj tė mushrikėve,qė dmth;shirku do tė mbetet edhe mė tej).Aisheja tha:O Resulull-llah unė mendoja kur e zbriti All-llahu xhel-le shanuhu ajetin:”Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e vet me udhėzim tė qartė e fe tė vėrtetė pėr ta bėrė mbizotėrues mbi tė gjitha fetė,edhe pse idhujtarėt e urrejnė” se ėshtė plotėsuar kjo.Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha:”Kjo (adhurimi i idhujve) do tė egzistoj sa tė dojė All-llahu”.

Kėtė hadith e transmeton Muslimi dhe tė tjerėt.Shiqo librin “Tahdhirus-saxhid”,fq.118-119.

Transmetohen hadithe tjera qė e sqarojnė kufirin e daljes sė Islamit nė pah dhe kohėn e pėrhapjes sė tij,ashtu qė nuk lė vend pėr dyshim se ardhmėria i takon islamit,me lejen e All-llahut dhe pėlqimin e Tij.Ja unė po i paraqes disa hadithe,ndoshta bėhen shkak pėr tė larguar dėshprimin e puntorėve pėr islam dhe argument pėr ato qė kanė humbur dhe janė pasiv.

Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė:

“All-llahu mė mbledhi tokėn e ma afroi dhe e pashė lindjen e saj dhe perendimin e saj,e ummeti im do tė arrinė sundimin e asaj qė mė ėshtė mbledhur e mė ėshtė afruar”.

Kėtė hadith e transmeton Muslimi,Ebu Davudi,Tirmidhiu,Ibn Maxheja dhe Ahmedi.

Mė i qartė dhe mė i pėrgjithshėm se ky hadith ėshtė hadithi qė vijon:

“Do tė kaplon kjo ēeshtje (islami) atė qė ka kapluar dita dhe nata.All-llahu nuk do tė len shtėpi prej qerpiqi e as shtėpi prej tulle (qytet e as fshat) vetėm se do tė fut nė te kėtė din,me krenarin e krenarit dhe me mposhtjeb e tė mposhturit,krenari me tė cilėn rrit All-llahu islamin dhe mposhtje me tė cilėn mposht All-llahu kufrin”.

Transmeton Ahmedi,Taberaniju nė “Mu’xhemul-kebir”,Ibni Hibani nė “sahihgun” e tij.Hadithi ėshtė sahih.Shiqo “Tahdhirus-saxhid”,fq.118.

S’ka dyshim se vėrtetimi i kėsaj pėrhapje tė islamit kushtėzon qė tė kthehen muslimanėt nė fuqi,psikike dhe fizike,dhe tė armatoset,qė tė mund tė fitojnė fuqinė e kufrit dhe shirkut,kėtė na e pėrgėzon hadithi vijues:

“Transmetohet nga Ebi Kabili,i cili thotė:”Ishim tek Abdull-llah ibn Amėr ibn Asi,e e pyetėm:cili qytet do tė ēlirohet sė pari,Kostantinopoja (Istanbulli) ose Roma?Abdull-llah ibn Amėr ibn Asi kėrkoi njė sanduk mė dorėz,nxorri nga ai sanduk njė letėr,dhe tha:deri sa ne ishim rreth Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem duke shkruajtur,e pyetėn Muhammedin sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:cili qytet do tė ēlirohet sė pari Istanbulli ose Roma?Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem u pėrgjigj:Qyteti i Heraklit do tė ēlirohet sė pari,qė dmth Istanbulli”.

Transmeton Ahmedi,Darimiu,Ibn Ebi Shejbeja nė “Musennefin” e tij dhe Hakimi.Hadithi ėshtė sahih.

Vetėm se ėshtė realizuar ēlirimi i parė nė dorė tė Muhammed Fatih Osmanliut,siē ėshtė e njohur,e kjo ka ndodhur,mė tepėr se tetėqind vjet pas lajmit tė Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem pėr kėtė ēlirim,e do tė realizohet edhe ēlirimi i dytė InshaAll-llah,e kjo medoemos do tė ndodh,e do tė dėgjoni kėtė lajm pas pak kohe.

Gjithashtu s’ka dyshim se realizimi i ēlirimit tė dytė kėrkon kthimin e hilafetit tė drejtė ummetit islam,kėtė na e pėrgazon Pejgamberi sal-lall-llahu me kėtė hadith:

“Do tė jetė pejgamberllėku nė ju,sa do tė don All-llahu tė jetė,pastaj do ta ngritė All-llahu kur tė don qė ta ngritė,pastaj do tė jetė hilafet nė rrugė tė pejgamberllėkut,e do tė jetė sa do tė don All-llahu qė tė jetė,pastaj do ta ngritė kėtė,kur tė don ta ngritė, pastaj do tė jetė mbretėri e vrazhdė,e do tė jetė sa tė don All-llahu tė jetė,pastaj do ta ngritė All-llahu kur tė don qė ta ngritė,pastaj do tė jetė mbretėri tiranie, e do tė jetė sa tė don All-llahu qė tė jetė,pastaj do ta ngritė kėtė All-llahu kur tė don ta ngritė,pastaj do tė jetė hilafet nė rrugė tė pejgamberllėkut, pastaj heshti”.

Transmeton Ahmedi. Hadithi ėshtė hasen. Shiqo “Mexhmeuz-zevaid” tė Hejthemiut (5/179).

Prej pėrgėzimeve mbi kthimin e fuqisė muslimanėve,frytshmėria e tokės,e cila u ndihmon nė realizimin e mbledhjes sė fryteve,dhe paralajmėrimi se para tyre qėndron ardhmėria, nė mėnyrė tė qartė,nė aspekt ekonomik e bujqėsor,ėshtė hadithi i Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:

“Nuk bėhet Dita e kijametit deri sa tė kthehet toka arabe kopshte dhe lumenj”.

Transmeton Muslimi,Ahmedi dhe Hakimi nga Ebu Hurejreja radijall-llahu anhu.

Vetėm se ka filluar realizimi i kėtij pėrgėzimi nė disa anė tė gadishullit arabik,me begatinė e All-llahut xhel-le shanuhu prej tė mirave,bereqeteve dhe mjeteve qė nxjerrin ujin nga barku i shkretėtirės.Ka mendime,sipas asaj qė kemi lexuar nė revista,pėr sjelljen e lumit Eufrat nė gadishullin Arabik.InshaAll-llah realizohet.Kurse e nesėrmja ėshtė afėr pėr ate qė e pret.

Pėr kėtė shkak obligohen muslimanėt tė pėrgadisin vetveten me kthimin e tyre All-llahut xhel-le shanuhu,me praktikimin e Kuranit,me pėrcjelljen e sunnetit tė Pejgamberit tė Tij,duke u larguar nga haramet dhe duke u bashkuar nė atė qė ėshtė i kėnaqur All-llahut xhel-le shanuhu.Nė horizont ėshtė ajo qė pėrgėzon se muslimanėt kanė ripėrtrirė marshimin kah kjo,i realizoftė All-llahu xhel-le shanuhu shpresat (shiqo “Tahdhirus-saxhid”, fq.174,botimi i tretė).

Marė nga libri “Silsiletul-ehadithis- sahihah” tė dijetarit tė njohur, Muhadithit Muhammed Nasirud-din Albanit, pjesa e parė,