Zgjedhja e shokėve
Njerėzit gjithmonė kanė qenė krijesa shoqėrore dhe tė nėvojshėm pėr miq dhe shokė. Njė pjesė e mirė e jetės sonė na kalon nė bashkveprim me tė tjerėt. Pėr muslimanėt sikurse jemi ne, qė jetojmė nė shoqėri ku jemi pakicė, ēėshtja e zgjedhjes sė shokėve tė mirė ėshtė esenciale pėr ta ruajtur fenė tonė. Shoqėrimi me muslimanėt e udhėzuar dhe tė moralshėm ėshtė i obligueshėm pėr tė qėndruar nė rrugėn e drejtė.
Nė njė hadith tė vėrtetė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: Njeriu ėshtė nė fenė e shokut tė vetė, andaj le tė ketė kujdes me kė shoqėrohet [transmeton Ebu Davudi dhe Tirmidhiu].
Shoqėrimi i dikujt me pasuesit e ēfardo rruge tjetėr pėrpos rrugės sė udhėzimit rezulton nė ndryshimin e sjelljes, moralit dhe qėndrimeve tė tij. Nėse ne shoqėrohemi me kėsi lloj shoqėrie, atėherė do ti trashėgojm zakonet, sjelljet e ndoshta edhe fenė e tyre. Njė musliman i tillė do ta gjen veten nė njė situat ku do tė jetė i gatshėm qė ta fshehė islamin e tij ose saj pėrpara atyre qė e nėnēmojnė atė dhe do tė ndahet prej besimtarėve. Kur tė ndodhė kjo situatė, ėshtė arritur njė pikė ku ka shumė pak dallim nė mes kėtij muslimani dhe shokėve tė tij tė kėqij. Shumė herė muslimani nxitet nga shokėt e tij (tė kėqij) qė tė bėn vepra tė liga dhe ti haron obligimet e veta. Rezultati ėshtė se kėtij muslimani shpesh herė i vjen turp qė ti lenė ata dhe ta falė namazin, kėshtu qė kėta shokė bėhen shkaktarė qė ky tė devijon nga rruga e drejtė.
Nė vend qė tė shoqėrohemi me tė devijuarit ne duhet tė shoqėrohemi me tė udhėzuarit, mirpo pėrsėri tė sillemi nė mėnyrė tė mirė dhe tė drejtė me tė tjerėt (kuptohet pėrderisa nuk na dėmtojn sh.p.).
Nė njė hadith tjetėr Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: Shembulli i shokut tė mirė dhe shokut tė keq ėshtė si shembulli i shitėsit tė miskut (parfumit) dhe farkėtarit. Sa i pėrket shitėsit tė miskut ai ose do tė dhurojė misk (erė tė mirė), ose do tė blesh prej tij, ose sė paku do tė kėnaqesh nga era e mirė qė i vjen. Sa i pėrket farkėtarit ai ose do ti djegė teshat ose do tė marėsh erė tė keqe prej tij. [Buhariu dhe Muslimi].
Gjatė komentimit tė kėtij hadithi Imam Neveviu, rahimehull-llah, ka thėnė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e ka krahasu shokun e mirė me shitėsin e miskut dhe ka folur pėr mirėsinė e shoqėrimit me shokė tė mirė, tė cilėt kanė sjellje fisnike, devotshmėri dituri dhe kulturė. Tė tillė janė ata prej sjelljes sė tė cilėve pėrfitojmė. Dhe ai, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na ka ndaluar tė rrimė me ata qė bėjnė keq, qė bėjnė shumė mėkate dhe vepra tjera tė kėqija, si dhe me bidatxhit, pėrgojuesit, e kėshtu me rradhė.
Njė dijetarė tjetėr ka thėnė: Shoqėrimi me besimtarėt rezulton nė arritjen e diturisė sė dobishme, sjelljes fisnike dhe veprave tė mira, pėrderisa shoqėrimi me tė kėqijt tė ndalon nga tė gjitha kėto.
All-llahu, subhanehu ve teala, nė Kuranin fisnik thotė: Atė ditė zullumqari do t’i kafshojė duart e veta dhe do tė thotė: I mjeri unė, ta kisha marrė rrugėn e Pejgamberit! O shkatėrrimi im, ah tė mos e kisha bėrė filanin mik! Nė tė vėrtetė, pasi e gjeta rrugėn e drejė, ai mė largoi mua prej asaj, e djalli ėshtė ai qė njeriun e humb dhe e lė tė vetmuar. [El-Furkan: 27-29].
Ai, subhanehu ve teala, gjithashtu thotė: Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njėri-tjetrit, pėrveē tė devotshmėve. [Ez-Zuhruf: 67].
Nė dy transmetime tė vėrteta nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ne jemi urdhėruar qė tė shoqėrohemi vetėm me besimtarėt, dhe na ėshtė thėnė se personi do tė jetė me atė qė e don (nė ahiret). Kėshtu qė nėse ne i duam dhe i shoqėrojmė ata qė janė tė devijuar, duhet tė frikėsohemi pėr besimin tonė. Njeri i menēur ėshtė ai qė bėhet gati pėr botėn e ardhshme, jo ai qė e neglizhon fenė e tij dhe bjenė nė kurthėn e shejtanit, i cili i thotė se do ti falen gabimet dhe se mund tė bėn ēfar tė don.
Nėse ne me tė vėrtetė besojmė se fjala mė e mirė ėshtė fjala e All-llahut dhe se udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, atėherė ne duhet tė veprojmė sipas kėsaj, sepse pėrndryshe do tė sjellim argument kundėr vetvetes.
Nga ana tjetėr, besimtari ėshtė pasqyrė e vėllaut tė vet, dhe nėse ai sheh ndonjė gabim te besimtari tjetėr, ai ia tėrhjek vėrejtjen nė njė mėnyrė tė pranueshme, i ndihmon tė largohet dhe tė pastrohet nga ēdo e keqe qė mund ta ketė.
E lusim All-llahun tė na bėn prej tė udhėzuarve nė rrugėn e drejtė dhe tė na jep shokė tė cilėt do tė na largojnė nga zemėrimi i Tij dhe do tė na udhėzojnė nė kėnaqėsinė dhe xhennetin e Tij.
Marrė nga: I s l a m w a y . c o m
Pėrktheu: Omer Islami